Riebalų deginimo gazelė
Raumenys palaiko kūno ir smegenų fizinę formą Publikuota: Nuotrauka: "Matton" nuotr.
Agnė Kriščiukaitytė, Iliustruotasis mokslas Iki šiol raumenys buvo laikomi tik kūno judamojo aparato dalimi. Tačiau jų veikla kur kas platesnė ir svarbesnė. Aktyvūs raumenys tarsi didžiausia kūno liauka išskiria tam tikras mūsų sveikatai svarbias medžiagas. Todėl mažai judant gali išsivystyti vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, cukraligė ir silpnaprotystė. Judėjimas sustiprina širdį bei plaučius ir užtikrina gerą fizinę formą — tai žinome jau daugelį metų.
Tačiau pastaraisiais metais mokslininkai išsiaiškino, kad raumenų aktyvumo vaidmuo žmogaus sveikatai gerokai svarbesnis nei manyta. Pasmegeninė liauka ir kasa gamina hormonus, kontroliuojančius kūno augimą ir medžiagų apykaitą, o aktyvūs raumenys išskiria reguliuojančias signalines medžiagas.
Kai kurios šios medžiagos veikia lokaliai ir sukuria palankesnes sąlygas aplink esančių raumenų ląstelių veiklai, kitos cirkuliuoja kartu su krauju į kitas kūno dalis ir veikia, pavyzdžiui, smegenų, kepenų ir riebalų deginimo gazelė ląsteles. Taigi raumenys veikia kaip endokrininė liauka, hormonus gaminantis organas, bendrai kontroliuojantis sąveiką tarp nesuskaičiuojamų organizmo ląstelių, audinių ir organų.
Vadinasi, į raumenis turime žiūrėti kitomis akimis. Raumenys — labai svarbūs mūsų kūno sveikatai, jie būtini normaliai fizinei bei protinei veiklai. Tačiau raumenys turi veikti aktyviai. Nuo didelio krūvio raumenys plyšta Kad raumenys gamina hormonus, daugiau kaip prieš dešimtį metų atrado danų mokslininkė Bente Klarlund Pedersen. Ši medžiaga mokslo pasaulyje jau buvo žinoma: pažeidus audinį ją išskiria imuninės sistemos ląstelės.
Todėl mokslininkės nenustebino, kad labai aktyviai sportuojant arba dirbant kraujyje padidėja IL-6 koncentracija. Nuo didelio krūvio kai kurios raumeninės skaidulos plyšta, ir imuninė sistema padeda gydyti žaizdas. Bente Klarlund Pedersen išsiaiškino, kad IL-6 išskiriamas ir dirbant raumenims, dar prieš pradedant veikti imuninės sistemos ląstelėms. Genetiniai tyrimai taip pat patvirtino, kad aktyvios raumenų ląstelės pagamina IL-6 net iki kartų daugiau nei neaktyvios.
IL-6 priklauso prie signalinių medžiagų, vadinamų citokinais. Imuninės sistemos ląstelės naudoja citokinus informacijai perduoti. Jei žmogus užsikrečia kokia nors infekcija, baltieji kraujo kūneliai išskiria IL-6, ir audinyje prasideda uždegimas.
Taip imuninė sistema ima kovoti su infekcija. Tačiau kai sveikas žmogus aktyviai juda, raumenyse nekyla uždegimų. Vadinasi, IL-6 funkcijų yra daugiau. Kai kurie tyrimai rodo, kad riebalų deginimo gazelė signalinė medžiaga atlieka svarbų vaidmenį reguliuodama medžiagų apykaitą. Jei tiriamo žmogaus raumenų energijos atsargos išsekdavo, interleukino-6 gamyba padidėdavo, riebalų deginimo gazelė sumažėdavo, jei tiriamasis gaudavo energijos iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, gerdavo gliukozės.
Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad raumenys per Il-6 perduoda informaciją apie energijos atsargas į kitus organus. Taip nuolat užtikrinama, kad organizmas papildytų energijos atsargas.
- Sporto kuprinė, kaip visada, bagažinėje įtariu, kokio šaltumo sportiniai rūbai, o dušo žele jau seniai turbūt tapo ledo gabalu….
- 6 riebalų deginimo klaidos | albatransa.lt
- 14 geriausių būdų greitai sudeginti riebalus - DELFI Sveikata
- riebalų deginimas - išsamiai albatransa.lt
- Čia rasite viską ko Jums reikia, norint tapti ypač liekniems, keliolikos taisyklių pagalba.
Taip pat paaiškėjo, kad IL-6 reguliuoja medžiagų apykaitą keliais skirtingais būdais. Iš raumenų signalinė medžiaga, kaip hormonas, su krauju teka į kepenis ir riebalinius audinius. Šiuose audiniuose energijos atsargos kaupiamos riebalų rūgščių ir glikogeno — vienos iš gliukozės formų — pavidalu.
Daug energijos riebalų deginimo gazelė molekulės keliauja atgal į raumenis, juose IL-6 kontroliuoja, kad raumenų ląstelės jas įsisavintų ir sudegintų, o raumenys gautų energijos.
Taigi IL-6 dalyvauja pagrindiniuose medžiagų apykaitos procesuose, kuriuos reguliuoja insulinas. Apskritai insulino poveikis yra priešingas — jis verčia organizmą kaupti energijos atsargas tada, kai žmogus sotus ir turi daug energijos, o IL-6 pasirūpina, kad ši energija prireikus būtų tiekiama raumenims.
Riebalų deginimas: viskas nuo A iki Z
Kitaip tariant, raumenys patys reguliuoja energijos tiekimą gamindami tam tikras signalines medžiagas. Raumenyse pagamintas IL-6 turi dar vieną funkciją. Imuninės riebalų deginimo gazelė ląstelių išskirtas IL-6 sukelia uždegimo reakciją, o raumenyse pagamintas IL-6 veikia visiškai priešingai.
MP kovoti su riebalų degintojas nekeista, nes IL-6 glaudžiai sąveikauja su kitais citokinais, tokiais kaip TNF-alfa, kuris taip pat išsiskiria vykstant uždegimo reakcijai, pavyzdžiui, pažeidus audinį. Tačiau raumenys TNF-alfa neišskiria, o IL-6 šiuo atveju užkerta kelią uždegimo reakcijai stimuliuodamas imuninės sistemos veiklą — imuninė sistema tuomet gamina kitus uždegimą mažinančius citokinus, pavyzdžiui, IL-1ra ir IL Raumenų gebėjimas neleisti kilti uždegimui yra labai svarbus žmogaus sveikatai.
Išaiškėjo, kad daugelis gyvenimo būdo lemiamų ligų, pavyzdžiui, diabetas arba širdies ir kraujagyslių ligos, yra susijusios su silpnu chronišku uždegimu.
Nutukusiems žmonėms uždegimų gali prasidėti perpildytose pilvo riebalinio audinio ląstelėse, todėl kraujyje padidėja ir TNF-alfa kiekis. Tai veikia kepenų ir kitų organų ląsteles — jos tampa mažiau jautrios insulinui. Šis reiškinys vadinamas atsparumu, arba rezistencija, insulinui. Sutrinka ląstelių gebėjimas įsisavinti maisto medžiagas iškart pavalgius.
Todėl kraujyje padidėja gliukozės, amino rūgščių ir riebalų kiekis, žmogaus organizme sutrinka medžiagų pusiausvyra. Ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalytis Kai kraujyje smarkiai padidėja gliukozės koncentracija, cukrus ima reaguoti su kraujyje esančiais baltymais, šie prilimpa prie kraujagyslių sienelių ir padidina riziką susidaryti kraujo krešuliams.
Atsparumas insulinui verčia organizmą gaminti daugiau hormono, o tai gali sukelti diabetą arba net vėžį, nes insulinas skatina ląstelių vystymąsi ir nebekontroliuojamą dalijimąsi.
CIM centro darbuotoja Rikke Krogh-Madsen metais nustatė, kaip judėjimas gali užkirsti kelią chroniškam uždegimui. Mokslininkė ištyrė aštuonis jaunus sveikus žmones, kurie per dieną vidutiniškai nueidavo po 10 tūkstančių žingsnių.
Tyrimo metu dvi savaites jų kasdienis judėjimas buvo apribotas iki žingsnių. Dėl judėjimo trūkumo tiriamųjų kraujyje smarkiai padaugėjo uždegimus sukeliančių medžiagų. Insulino kiekis kraujyje išaugo 50 procentų, o tai rodo, kad pradėjo vystytis atsparumas insulinui. Tyrimas atskleidė ir kitą judėjimo stygiaus padarinį — smarkiai padidėjo visceralinių riebalų, arba pilvo riebalų, išsidėsčiusių aplink vidaus organus.
Poodiniai riebalai šlaunyse, sėdmenyse, viršutinėje rankų dalyje arba iš karto po pilvo oda nekelia labai didelės rizikos sveikatai, tačiau pilvo riebalai giliai po oda, prie vidaus organų, gali paskatinti atsparumą insulinui. Tyrinėtojai yra aptikę kitų citokinų, kuriuos, kaip ir IL-6, išskiria aktyvūs riebalų deginimo gazelė, todėl jie taip pat buvo pavadinti miokinais.
Manoma, kad vienas iš atrastų miokinų IL atsakingas už raumenų ir riebalų atsargų sąveiką. Genetiškai modifikuotų pelių patelių riebalų kiekis sumažėjo 26 procentais, o patinų — net 37 procentais.
CIM mokslininkai nustatė, kad raumenims susitraukiant ar lipidai padeda numesti svorio IL, o jis skatina raumenų augimą ir pilvo riebalų deginimą.
BDNF ypač aktyviai veikia smegenų žievės srityje, vadinamoje hipokampu, atsakingoje už atmintį. BDNF trūkumas gali turėti įtakos Alzheimerio ligos, depresijos vystymuisi, gali sukelti atminties problemų.
Mokslininkas atlikdo tyrimus su žiurkėmis: išmokė jas naujo triuko ir po 12 valandų į hipokampo sritį įšvirkštė anisomicino, preparato, kuris slopina neuronų BDNF gamybą. Po poros dienų žiurkės dar sugebėjo atlikti triuką, tačiau po septynių dienų jį užmiršo — dėl BDNF stygiaus informacija nebuvo perkelta į ilgalaikę atmintį.
riebalų deginimas
Raumenų BDNF atlieka visiškai kitą funkciją riebalų deginimo gazelė skatina riebalų deginimą. Daugelis požymių rodo, kad šis BDNF riebalų deginimo gazelė sąveikauja su raumenų ląstelėmis, o kraujas jo į smegenis neperneša. Tai reiškia, kad judėjimas neturi tiesioginės įtakos atminčiai ir kitai smegenų veiklai.
Be to, paaiškėjo, kad fizinis aktyvumas padidina BDNF kiekį ir raumenyse, ir kraujyje, ir smegenyse. Dar nėra visiškai aišku, kaip sąveikauja BDNF ir organizmas, tačiau manoma, kad raumenys per medžiagų apykaitą gali pranešti smegenims apie intensyvesnę BDNF gamybą, kuri buvo sumažėjusi dėl padidėjusio cukraus kiekio kraujyje.
Diabetu sergančių ligonių kraujyje BDNF būna maždaug 30 procentų mažiau negu sveiko žmogaus. Tikėtina, kad raumenys palaiko BDNF lygį smegenyse išskirdami miokinų, jie slopina atsparumą insulinui, neleidžia vystytis diabetui ir išlaiko normalų cukraus kiekį kraujyje.
Taigi judėjimas gali veikti ir smegenis — sustiprėja protiniai gebėjimai, neleidžiama vystytis psichikos ir neurologinėms ligoms. Pasikeitus judėjimo įpročiams poveikis geresnis Paaiškėjo, kad žemas BDNF kiekis kraujyje susijęs ir su nutukimu, valgymo sutrikimais, širdies sustojimu bei kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis.
Tai patvirtina teoriją, kad tarp judėjimo įpročių, riebalų deginimo gazelė ir daugelio su gyvenimo būdu susijusių ligų esama labai glaudaus ryšio. Anksčiau raumenys buvo laikomi tik žmogaus judėjimo organu, o dabar suvokiama, kad raumenys, be šios funkcijos, atlieka labai svarbų vaidmenį reguliuodami medžiagų apykaitą ir saugodami organizmą nuo diabeto, kraujagyslių ir širdies ligų, vėžio, taip pat galbūt nuo Alzheimerio ligos, depresijos ir atminties sutrikimų.
Faktas, kad aktyviai dirbantys raumenys išskiria signalinių medžiagų miokinų, visiškai naujai apibrėžia judėjimo reikšmę ir gali tapti riebalų deginimo gazelė naujiems judėjimo įpročiams formuotis.
Naujos žinios apie miokinų poveikį organizmui galbūt leistų sukurti vaistus, galinčius veikti nepajėgiančių judėti žmonių organizmą taip, kaip sveikųjų organizmą veikia judėjimas.
Tačiau jeigu raumenys nejuda, raumeniniame audinyje gali kilti chroniškas uždegimas. Tuomet išsiskiria uždegimų signalinių medžiagų, jos didina cukraus kiekį kraujyje ir gali lemti atsparumą insulinui, o tai skatina ir kitų ligų vystymąsi.
Demencija ir depresija. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje veikia smegenis — jos gamina mažiau BDNF medžiagos, ji ne tik užtikrina neuronų formavimąsi, bet ir nuolatinį patirties bei atsiminimų perkėlimą į ilgalaikę atmintį. Širdies ir kraujagyslių ligos. Padidėjus cukraus kiekiui, kraujyje esantys baltymai susiklijuoja, kyla pavojus susidaryti kraujo krešuliams, kalkėja kraujagyslės. Daugeliu atvejų atsparumas rezistencija insulinui turi tiesioginės įtakos kraujagyslių gebėjimui reguliuoti kraujospūdį.
Krūties ir gaubtinės žarnos vėžys. Kai ląstelės praranda jautrumą insulinui, kasa ima gaminti didelius kiekius hormono.
Dėl didelio insulino kiekio ląstelių dalijimosi procesas tampa nebekontroliuojamas ir ima vystytis vėžys, dažniausiai krūties ir gaubtinės žarnos.
- Svorio metimo dienoraščio programinė įranga
- Riebalų deginimas: viskas nuo A iki Z - albatransa.lt
- Tikslus svorio netekimas be persikų
- Kas paskatins svorio metimą
Antrojo tipo diabetas ir nutukimas. Kai ląstelės praranda gebėjimą reaguoti į insuliną, cukraus kiekis ir kitos apykaitos medžiagos nebegali riebalų deginimo gazelė prie kūno reikmių. Sutrinka kepenų veikla ir aplink riebalų deginimo gazelė organus ima kauptis pilvo riebalų.
Perspektyvos: tabletė pakeis judėjimą Išsiaiškinus, kad raumenys išskiria biochemines signalines molekules ir į jas reaguoja, mokslininkams kilo mintis sukurti vaistus, veikiančius organizmą panašiai kaip judėjimas.
Tokie vaistai galėtų padėti žmonėms, kurie negali judėti ir sportuoti, pavyzdžiui, neįgaliesiems arba ligoniams, kuriems po ilgos ligos susilpnėjo raumenys. Pragulėjusio lovoje vos dešimt dienų sveiko žmogaus raumenys praranda vidutiniškai 16 procentų pajėgumo. Taigi vartojant tokius vaistus judėjimo efektą galima būtų pasiekti nesikeliant iš lovos arba riebalų deginimo gazelė.
Todėl nenuostabu, kad tyrinėtojai ieško būdų, kaip naujausias žinias apie raumenis pritaikyti kuriant vaistus, galinčius visiškai arba iš dalies pakeisti judėjimą. Mokslininkams iškyla nemažai sunkumų, vienas jų susijęs su tuo, kad raumenys gamina daugybę medžiagų, jos veikia drauge su kitomis medžiagomis, kurios susidaro kituose kūno organuose.
Mes nevalgome po 18 val.
Vienas iš perspektyviausių vaistų pagrįstas geno IL-6, didinančio raumens gebėjimą įsisavinti ir deginti riebalus bei gliukozę, veikimu. IL-6 blokuoja atsparumą insulinui ir skatina raumenų augimą.
Tačiau suleidus IL-6 tiesiai į kraują, sustiprėja imuninis atsakas ir kyla daugybė šalutinių reakcijų. Todėl tyrinėtojai bando išrasti vaistinį preparatą, veikiantį natūralų baltymą AMPK. Į šį vaistą dedama daug vilčių, tikimasi, kad baltymo pagrindu sukurtas vaistas galėtų atstoti judėjimą.
Prenumeruoti žurnalą galite čia.
